Pradėjau mažinti saldumą savo maiste ne todėl, kad norėjau „atsisakyti cukraus". O todėl, kad norėjau geriau jausti tai, ką valgau. Kai maistas labai saldus, kiti skoniai tampa sunkiai pastebimi.
Pradėjau nuo mažų pokyčių. Kavą gerdavau su šaukšteliu cukraus. Dabar geriu be. Pirmas savaites buvo keista. Bet po mėnesio pradėjau jausti pačios kavos skonį — kartumą, rūgštumą, aromatą. Tai buvo naujas skonis.
Kai sumažinu saldumą, pradeda ryškėti kiti skoniai. Duona, kuri anksčiau buvo tiesiog „duona", dabar turi savo charakterį — priklausomai nuo miltų, nuo raugo, nuo kepimo laiko. Pomidorai tampa saldesni natūraliai. Vaisiai — intensyvesni.
Taip pat pradėjau kitaip ruošti desertus. Vietoj pyragų su daug cukraus — kepti obuoliai su cinamonu. Vietoj ledų — šaldytos uogos su trupučiu medaus. Jie ne tokie „saldaus saldus", bet jų skonis yra gilesnis.
Ne visada pavyksta. Kartais restorane ar svečiuose valgau tai, kas labai saldu. Ir tai gerai. Tai ne draudimas. Tai pasirinkimas, kurį darau dažniau.
Man patinka, kad dabar galiu pajusti, kada maistas yra „pakankamai saldus". Ir kada jis yra „per saldus". Tai jausmas, kuris anksčiau buvo užgožtas.
Jei norite pabandyti — pradėkite nuo vieno dalyko. Pavyzdžiui, nuo kavos arba arbatos. Po kelių savaičių pamatysite, ar norite grįžti prie seno, ar ne. Dažniausiai — ne.